Gedimai, atsiradę dirbant kietiesiems diskams, gali kelti sistemines klaidas, kurios pateikiamos žemiau:
Kodas Galima klaidos priežastis
- 1701 Disko atpažinimo klaida
- 1702 Kietojo disko adapterio klaida
- 1703 Kaupiklio klaida
- 1074 Adapterio arba kaupiklio klaida
- 1780 Kaupiklis 0 neveikia
- 1781 Kaupiklis 1 neveikia
- 1782 Kietojo disko kontroleris neveikia
- 1790 Kaupiklio 0 klaida
- 1791 Kaupiklio 1 klaida
Kietųjų diskų gedimų šalinimas – gana sudėtingas reikalas, tačiau atstatyti įrenginio darbingumą, kuriam sugedo viena iš galvučių, visai neįmanoma, tuo labiau, tai vienas iš labiausiai paplitusių gedimų.
Windows OS kietų diskų darbo režimą galima patikrinti My Computer Properties lentelėje. Joje galima nustatyti kieto disko parametrus priklausomai nuo kompiuterio paskirties.
Diskinio kaupiklio darbo optimizavimas. Pagrindinis atminties įrenginys šiuolaikiniame personaliniame kompiuteryje vis dar lieka magnetinių diskų kaupiklis. Šiuo metu kaupiklių darbo greitis yra žymiai padidėjęs, tačiau lyginant su operatyvine atmintim informacijos įrašymo ir skaitymo greitis yra mažesnis šimtus kartų. HDD greitis priklauso nuo disko sukimosi greičio kuris šiuo metu yra septyni tūkstančiai du šimtai arba dešimt tūkstančių apsisukimų per minutę, o SCSI diskams penkiolika tūkstančių apsisukimų per minutę. Įrašant ir skaitant informaciją į diską kompiuteris adresus jame parenka atsitiktinai, tai yra ten kur yra laisvos vietos. Po kelių darbo mėnesių kaupiklis prisipildo, todėl informacija tenka rašyti po nedidelį bloką visame disko paviršiuje. Šis procesas vadinamas fragmentacija. Nuskaitant informaciją arba įrašant naują kompiuterio greitis gali sulėtėti kelis kartus. Norint, kad kompiuteris dirbtų optimaliai, bent kartą į mėnesį turi būti atliekama kieto disko defragmentacija. Defragmentacijos metu atliekami šie veiksmai.
1)analizuojama failų išdėstymo lentelė (FAT);
2)apjungiamos išskaidytos failų dalys;
3)formuojama nauja failų išdėstymo lentelė;
Defragmentaciją galima atlikti vidinėmis Windows OS programomis arba naudoti specialiai tam skirtas disko laikimo programas. Dažniausiai naudojama programa kurią turi Windows OS .Prieš Įjungiant DEFRAS būtina dėl saugumo nukoppijuoti pačius svarbiausius duomenis, nors avarijos defragmentavimo metu būna retai.Jeigu disko duomenys suspausti Windows programų pagalba defragmentuoti galima.Tačiau jei naudojamos specialios suspaudimo programos defregmentacija negalima.Ši programa yra paleidžiama “START- PROGRAMS- ACCSESSORIES- SYSTEM TOOLS- DISK DEFRAGMENTER”. Žemiau yra pateikiamas darbinis programos langas.
Galimi tokie nustatymai:
- pilnas defragmentavimas įskaitant ir laisvą vietą;
- tiktai išskaidytų bylų defragmentavimas;
- tik neužpildytos laikmenos vietos tvarkymas;
- tik vieną kartą išsaugoti režimus ir visuomet juos vykdyti;
Patartina naudoti pirmą nustatymą, tai yra pilną disko tvarkymą. Paleidę programą, galima pamatyti kortelę”Defragmenting Drive….” rodančią, kuri kaupiklio dalis jau sutvarkyta. Paspaudus kortelės mygtuką Show Details, galima pamatyti tvarkomos laikmenos žemėlapį. Mygtuku Legend galima iškviesti kortelę su informacija apie kaupiklį.
Jeigu kaupiklio tvarkymo metu prireikia kompiuterio, paspaudus mygtuką Pause, tvarkymą galima sustabdyti ir dirbti su kita programa.Baigus darbą vėl reikia paspausti Pause ir tvarkyti toliau.
Defragmentavimas tik pagreitina informacijos skaitymą ir rašymą tačiau netaiso klaidų diske. Jei disko aaaaamžius gana nemažas, daugiau nei trys metai, jame atsiranda sektoriai į kuriuos įrašius informaciją ji perskaitoma klaidingai. Todėl disko darbas irgi sulėtėja. Disko paviršiui tvarkyti naudojama dar viena Windows OS programa Scan Disk. Ji atlieka šias funkcijas:
- tvarko failų išdėstymo lentelę;
- katalogo sandara;
- failo sistema;
- disko paviršiaus kokybė;
“Scan Disk” programą galima iškviesti:
- reikia paspausti Windows pulto mygtuką Start, sužadinti komandas Programs, Accessories, System Tools, Scan Disk;
- dialogo kortelėje “Scan Disk” reikia įjungti pageidaujamą tikrinimo režimą (Type of test). Įjungus perjungiklį “Thorough”, programa ne tik taisys failų klaidas ir tikrins laikmenos sektorių kokybę, bet ir bandys informaciją iš įtartino sektoriaus perkelti į gerą sektorių;
- norint valdyti klaidų taisymo procesą, reikia išjungti jungiklį “Automatically fix errors”, tada radusi klaidą programa paklaus, ar ją praleisti ir tęsti (Ignore the Error and Continue), ar ištaisyti (Repair the Error by…), ar ištrinti sugadintą…(Delete the Affected…);
- norint patikslinti patikrinimo režimą, reikia paspausti mygtuką Advanced…;
- dialogo kortelėje “Scan Disk Advanced Options” reikia patikslinti failų tikrinimo režimą ir reikia paspausti OK.
Galimi tokie nustatymai:
- ataskaitą galima rodyti: visada, niekada, tik radus klaidų;
- log failą galima: perrašyti, papildyti, nerašyti;
- susiliejusius failus galima: ištrinti, nukopijuoti, praleisti;
- pamestuosius fragmentus galima: sunaikinti, paversti failais.
tikrinti failus: kai sugadintas pavadinimas, kai sugadinti data ir laikas, kai vienodi vardai pirmiausia patikrinti nesuglaudintą diską, kuriame sukurtas suglaudintas diskas, pranešti apie klaidas dėl ilgų failų pavadinimų.
Faile “Scan Disk.log” programa įrašo smulkią laikmenos tikrinimo ataskaitą, o patį failą išsaugo pagrindiniame disko C kataloge.
Kai tas pats klasteris (laikmenos fragmentas), kuriame yra tik vienam failui priklausanti informacija, yra priskirtas keliems failams (Cross – linked files), failui reikia nukopijuoti (Make Copies to Re – Copy Each File to a Different Area of the Hard Disk), nes vieną iš jų bus galima visiškai atkurti.
Jungiklį “Check host drive first” reikia įjungti, kai diskiniame kaupiklyje yra suglaudintų diskų (programomis “Double Space” arba “Drive Space”), nes tik patikrinusi nesuglaudintą disko dalį (Host Drive) programa gali sėkmingai tikrinti suglaudintąją dalį.
Jeigu įjungtas tikrinimo režimas “Thorough”, reikia paspausti mygtuką Options.. ir dialogo kortelėje “Surface Scan Options” reikia patikslinti laikmenos paviršiaus tikrinimo režimą.